Vos tik galvoj susidėstė klausimas, iškart prisiminiau Ingos M. komentarą prie 851 įrašo apie žodžių junginio retorinis klausimas reikšmės slinktį:
Ne, šitas klausimas tikrai nevadintinas retoriniu, šiaip:
– Kokių yr nepakeliamų lengvybių, pradėjusių rastis nuo/iš Kunderos Nesnesitelná lehkost bytí?
Iš atminties:
Kam tokiais niekais užsiimt? — Paprasčiausiai įdomu. (Jei būt laiko ieškoti.)
Iš tikrųjų retorinis klausimas tai toks, į kurį niekas nė nelaukia atsakymo; jo net ir būti negali. Bet kalboje reikšmė išsiplėtė ir taip imta dar vadint ir tokį klausimą, į kurį būtų gerai sulaukti atsakymo, bet jo nėra – niekas nežino arba slepia.Tada pajuokavau, kad retoriniu vadintinas ir toks klausimas, į kurį būtų galima rast atsakymą, bet nieks paieškom neužsiims.
Ne, šitas klausimas tikrai nevadintinas retoriniu, šiaip:
– Kokių yr nepakeliamų lengvybių, pradėjusių rastis nuo/iš Kunderos Nesnesitelná lehkost bytí?
Iš atminties:
- [aišku,] Nepakeliama būties lengvybė (Milan Kundera),
- Nepakeliama viešumo lengvybė (Giedra Radvilavičiūtė),
- Nepakeliama žiemos lengvybė (RoRa)...
Kam tokiais niekais užsiimt? — Paprasčiausiai įdomu. (Jei būt laiko ieškoti.)