Skaitau Sigito Gedos 2004-ų liepos 6-os, antradienio, lietingą popietę užrašytą ketureilį:
– Mano galvoj, neabejotinai: taip.
– O jūsų?
Aš viską pamiršau, aš nieko nežinau,O girdžiu Radauską:
Aš viską dainavau, užmiršk mane, brolau,
Geriau tegu atleis, geriau tegu nuteis
Tos dilgėlės, pražydusios su rožiniais žiedais.
(ŠA, 2006-10-21, p. 5; tas su stringa; bet ar geriau įvardžiuotinė forma [skiemens mirk gyvenk reikia!]: pražydusiosios rožiniais žiedais?)
– Parafrazė, pirmiausia – minties ir ritmikos?Aš nestatau namų, aš nevedu tautos,Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos [etc.]
– Mano galvoj, neabejotinai: taip.
– O jūsų?