Šiandien skaitinėdamas Literatūrą ir menąėmiau ir prisiminiau, ką buvau išsiaiškinęs: seniai seniai kurį laiką (bent jau kai vyr. redaktorium buvo Vytautas Radaitis) LM redakcija rinkdavo tris geriausias numerio publikacijas; apie tai laiškais, pasirašytais savaitraščio galvos, būdavo pranešama ir jų autoriams (esu matęs kelis tokius).
Jei reiktų išrinkt tris geriausias 2014 metų 21 numerio? — Reiktų? – Galima:
(3) Aurimo Švedo „Žiniasklaidos laikas“ (visada perskaitau, pasitikrinu, ar kokios vertos perskaityt publikacijos tą mėnesį nesu pražiopsojęs);
(2) Giedrės Kazlauskaitės atsakymai į LM anketą (ne tik todėl, kad irgi esu radiofilas);
(1) Aivaro Veiknio „Treji metai lentpjūvės“ (tokios ironijos ir autoironijos nesitikėjau iš poeto); kad ir toks pasažas:
Jei reiktų išrinkt tris geriausias 2014 metų 21 numerio? — Reiktų? – Galima:
(3) Aurimo Švedo „Žiniasklaidos laikas“ (visada perskaitau, pasitikrinu, ar kokios vertos perskaityt publikacijos tą mėnesį nesu pražiopsojęs);
(2) Giedrės Kazlauskaitės atsakymai į LM anketą (ne tik todėl, kad irgi esu radiofilas);
(1) Aivaro Veiknio „Treji metai lentpjūvės“ (tokios ironijos ir autoironijos nesitikėjau iš poeto); kad ir toks pasažas:
Birutė – sandėlininkė. Pagrindinė jos veikla lentpjūvėj – nieko neveikti. Šiaip taip susitvarko. (p. 26)