(561) Visiškai tarp kitko: apie palyginimus

kd300.ru; o donelaitis.lt atsiras nebent kitąmet

Paskutinė kalendorinių metų diena, žvelgiant pro langą – lapkritis, ne vėliau, gal net spalis; išėjęs parūkyt prisiminiau šįmet skaitytą tikrai, tiesiog idealiai žiemišką sakinį; 1986-ų sausio 2-ą užrašė Izidorius Stankaitis (buv. Vinco Krėvės sekretorius, prieš karą studijavęs Berlyne ir Varšuvoj, po karo – polit. kalinys, grįžęs ilgai dirbo Knygų rūmuos, gimęs 1909-ais, o kada miręs – taip ir nepavyko išsiaiškint):

Ypatingai eglės dabar gražios, jų šakos pasidabinusios suledėjusiu sniegu, atrodo kaip Paryžiaus aristokratės-ponios.

Ar kam dabar beateitų į galvą toks palyginimas? Savaime; nesistengiant stilizuoti.
Palyginimai kaip vertybinės orientacijos atspindys. Pagalvojau: jei būtų paprašyta nemažo būrio žmonių pridurt savo palyginimą, užpildyt tokią lyg ir anketą:

• gražus/graži kaip ...
• dailus/daili kaip ...
• teisingas/teisinga kaip ...
• kvailas/kvaila kaip ...
• protingas/protinga kaip ...
• laimingas/laiminga kaip ... [kiek būtų atsakiusių: kaip geležėlę radęs? – Gyvuok, Ričardai!]
• nelaimingas/nelaiminga kaip ...
• kūrybingas/kūrybinga kaip ...
• turtingas/turtinga kaip ...
• talentingas/talentinga kaip ...
• etc. (reiktų dar pasukt galvą dėl kitų pozicijų, ypač „neigiamųjų“)

manau, daugiau apie save sužinotumėm negu iš visokių įprastinių apklausų.

Nežinau, ko palinkėt jums lyg ir švenčių proga, težinau, už ką padėkot: ačiū, kad skaitėt; o dar ir komentavusioms/komentavusiems – ypač nuoproti padėka.