Tataigi: Nemuno žurnalo 1968 metų 8 numerio trečiame viršelio puslapy buvo paskelbta Jono Varno karikatūra.
Komentaras – Horacijaus Drapako = Alekso Dabulskio 300-ajam Nemuno numery:
Per kažkokį partinį pasitarimą, į kuriuos anais laikais periodinių leidinių redaktorius valdžia kviesdavo vos ne kiekvieną savaitę, baltųjų rūmų [LKP CK, dabar Vyriausybės rūmai] koridoriuje prie „Nemuno“ redaktoriaus [Antano Drilingos] prišoko garsusis pogrindininkas ir čekistas Balys Baranauskas. Jis mosavo žurnalu ir piktai šaukė:Deja, nežinau, kaip šita istorija klostės toliau. Nebent karikatūristo Jono Varno atminty kas likę. O šiaip, visai smagu įsivaizduot, kaip galėjo vykti toks CK biuro posėdis...
– Ką jūs darot? Elgiatės kaip piemenys! Politiniai analfabetai! Provokatoriai!...
– O ką mes padarėm? – išklausęs ilgą tiradą, nedrąsiai pasidomėjo redaktorius.
– Štai! Štai! Tyčiojatės iš karo veteranų, iš pogrindžio kovotojų! [...] Kovų draugai man skambino. Prašė iškelti šį klausimą biuro posėdyje. Aš būtinai iškelsiu ir pareikalausiu žurnalą uždrausti.
– Bet juk čia tik katinai... – bandė teisintis redaktorius.
– Žinau aš jūsų katinus! Kovose už tarybų valdžią mes praradome sveikatą, netekome kojų, rankų, akių, o jūs dar tyčiojatės tiek iš mūsų, tiek iš tėvynės apdovanojimų.
Ir nuplevėsavo su žurnalu rankose, vis pakišdamas ideologijos šulams po nosim medaliuotus katinus. (Nemunas, 1992, nr. 3, p. 59)
Štai ir ezopinė kalba, ir sovietmečio x failai: „Истина где-то там“ :)
P.S. Peržiūrėjau pirmųjų trejų metų Nemunus; rinkau medžiagą pagrįst tezei: gal Sovietų Sąjungoj sekso ir nebuvo, nežinau, bet sovietinėj Lietuvoj – buvo; net raudonasis generolas Jonas Petronis taip manė.