Jau beveik mėnuo (na, trys savaitės tai tikrai) dukart per [darbo] dieną nužvelgiu šitą fotelį, esantį šalia Laisvės prospekto prie Vilniaus rajono poliklinikos stotelės – iš ryto, keliaudamas į darbą, ir vakare, grįždamas namo.
Ir galvoj vis sukiojas mintis, kurios nesiryžtu įvardint kaip kvailos: o jei tą fotelį pakėlus nuo žemės, pastačius kad ir ant keturių plytų, ką nors minkštesnio padėjus jo sėdimojoj daly ir palikus, kur stovi? – gal atsirastų norinčių atsisėst ir paprasčiausiai kelias minutes pailsėt? o gal atsirastų norinčių pasižiūrėt į mašinų sriautą Laisvės prospektu (kodėl ne)?
Bet su tokiais atsitiktinai išdygusiais artefaktais miesto tvarkytojai (etatiniai ir savanoriai) elgias griežtai: šiukšlė, didelė šiukšlė.
Spėju, po akcijos „Darom 2013“ to fotelio nebeliks, ir bus filologui (platesniąja prasme) —vg— to gaila (sic!), kad ir kaip keistai tai skambėtų.
Ir galvoj vis sukiojas mintis, kurios nesiryžtu įvardint kaip kvailos: o jei tą fotelį pakėlus nuo žemės, pastačius kad ir ant keturių plytų, ką nors minkštesnio padėjus jo sėdimojoj daly ir palikus, kur stovi? – gal atsirastų norinčių atsisėst ir paprasčiausiai kelias minutes pailsėt? o gal atsirastų norinčių pasižiūrėt į mašinų sriautą Laisvės prospektu (kodėl ne)?
Bet su tokiais atsitiktinai išdygusiais artefaktais miesto tvarkytojai (etatiniai ir savanoriai) elgias griežtai: šiukšlė, didelė šiukšlė.
Spėju, po akcijos „Darom 2013“ to fotelio nebeliks, ir bus filologui (platesniąja prasme) —vg— to gaila (sic!), kad ir kaip keistai tai skambėtų.
