nutirpus sniegui, akys vis kliūdavo, ir tebekliūna, už ant žemės besimėtančių kaukių;
(kai buvo renkamas praėjusių metų žodis, balsavau ne už kaukę, už saviizoliaciją);
ar kitą pavasarį irgi taip bus? gal jau nebe; reikia nufotografuot – atminčiai, kaip sakoma;
kaip būtų galima pavadint šitą pandemijos laiką?
laikas, kai reikėjo ir tebereikia saugotis, savisaugos laikas;
ar pasigedau visokių bendravimų, vad. artimų kontaktų?
iš principo – ne; buvo proga įsitikint: nesu kompanijų mėgėjas;
tu kaip koks puslaukinis, – keliskart yra tekę girdėt; ir nė karto nepuoliau prieštaraut;
kokie žmogaus poreikiai yra būtinieji? atsakęs supranti, kad juos visus gali patenkint;
net jei poreikis grožėtis tau būtinas, ir tą gali patenkint ar skaitydamas, ar į dangų žiūrėdamas;
o visa kita – ar tikrai to reikia? ar bereikia? jei batai dar neprakiuro, kam nauji?
(šviesesnė–tamsesnė mėlyna labiau rūpėjo, o tie pasvarstymai – tik kad tuščia ertmė nežiojėtų)
