 |
| „Nie jeden obiekt został wykonany niemal na nowo, od szczątków. Ksiądz [Edmund Jaworski] najbardziej jest dumny z odrestaurowanej kaplicy Malinowskich. Operacja nad obiektem trwała dwa lata.“ (cit. iš čia) |
2019 VI 20, ketvirtadienį, priešpiet su kolegėm iš LLTI buvau Rasose. Tvarkomose.Šiaip mėgstu po kapines vaikščiot vienas, bet šįkart buvo ypatingas atvejis: vaikščiojom su Vida Girininkiene („1972 m., po istoriko Jurgio Ordos mirties, tapau pagrindine lietuvių vadove po Rasų kapines“). Beje, kaip supratau, apie Rasas yra rengiamas leidinys, ir būsiąs išsamesnis negu 2010-ais išėjusi beveik 800 puslapių VidGir parengta knyga apie Bernardinų kapines.
Visokių dalykų atminty užsifiksavo iš to pasivaikščiojimo (jau senokai bebuvau buvęs). Pvz., pirmąkart Lietuvoj pamačiau prie antkapių ar kur netoliese priklijuotus mobilius barkodus (išmanųjį telefoną turinti kolegė išbandė – veikia), bet, kaip supratau, tatai ne lietuvių, o lenkų iniciatyva. Etc. — Vakar perkeldamas tądien Rasose darytas nuotraukas į išorinį diską, prisiminiau vieną plytą iš Malinowskių šeimos koplyčios. —
 |
| „Do tej pory [2017 XI] dzięki prowadzonym w Poznaniu zbiórkom udało się zebrać ok. 0,5 mln zł i odnowić ponad 20 kaplic i grobowców na wileńskiej Rossie.“ (cit. iš čia) |
— vienoj išlikusios senosios koplyčios dalies, kairio kampo, plytoj pastebėjau įrašą: P. Šakickas / 1949-V-23.
Kas tas žmogus, prieš septynis dešimtmečius ilgokai gremžęs plytą Rasose? – argi ne toks klausimas ir jums kilo? — Vargu ar vilnietis, nes noras įsiamžint dažniausiai kyla ne savoj, svetimoj vietoj. Studentas? Dėl kitos priežasties atsiradęs Vilniuj?
Data ne atsitiktinė? – didžiausio, 1948-ų, trėmimo, galima sakyt, metinės. Tremties išvengęs žmogus (jaunuolis? vargu ar vyresnis ryžtųs tokiam avantiūriniam veiksmui) įsiamžina nenorėdamas be pėdsako dingt ištremtas ar lagery? – aišku, tai tik spėliojimai.
Patikrinau 1948-ais represuotųjų sąrašus – nėr tokio pavardės; patikrinau visus keturis LGGRTC parengtus tomus – nėr Šakickų. Gal 1948-ais buvo ištremtas artimas žmogus? Na, sakykim, mylimoji? Gal. O gal ir ne. Gal tiesiog klaidingu keliu mintį pakreipiau.
Gal raižė žmogus savo pavardę koplyčios plytoj tiesiog norėdamas palikt ženklą, kad Rasose buvo. (Šakickų Lietuvoj yr; gal net P. [Petras? Povilas? Pranas?] Šakickas, 1949 V 23 palikęs žymą koplyčios plytoj, tebegyvas; nors šansų išsiaiškint beveik nėr; o ir nebūtina – nebūtina viską išsiaiškint.)
[Beje, vakar pildžiau įrašą apie tai, kaip 1949-ais Valį Drazdauską mėginta traukt iš kalėjimo.]