(Šįryt iš atminties iškilo tokia istorija, netiesiogiai susijusi su Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena.)
1963-iais išėjo Atsiminimai apie A. Vienuolį (redakcinė komisija: Antanas Venclova (pirm.), Mykolas Sluckis [įžangos autorius], Juozas Stonys). Parašė atsiminimų ir anykštėnė Bronė Buivydaitė (baigė 1962-04-07). Tekstas buvo suredaguotas, bet knygon nepapuolė (nežinau tiksliai kodėl; greičiausiai ne dėl to, kas liko „sutvarkius“ atsiminimus; matyt, kitos priežastys lėmė).
Išbraukti epizodai, kaip Vienuolis ją merginęs, net tekėt už jo siūlęs, paminėjimas, kad LTSR AT deputatas Anykščiuos užsukdavęs ne tik į vykdomąjį ar partijos komitetą, bet ir saugumo būstinėn, kad jam labai nepatikęs patarėjas tvarkant Puodžiūnkiemį Gurvičius ir kt., – viskas suprantama, tai tuolaik neminėtini dalykai.
Bet išbraukta ir kitkas (kadangi išbraukta buvo žaliu rašalu, tai išbrauktasis tekstas citatose tamsiai žalias). – Išcenzūruoti Anykščių senamiesčio prisiminimai. Iš skirsnelio „Pirma pažintis“:
1963-iais išėjo Atsiminimai apie A. Vienuolį (redakcinė komisija: Antanas Venclova (pirm.), Mykolas Sluckis [įžangos autorius], Juozas Stonys). Parašė atsiminimų ir anykštėnė Bronė Buivydaitė (baigė 1962-04-07). Tekstas buvo suredaguotas, bet knygon nepapuolė (nežinau tiksliai kodėl; greičiausiai ne dėl to, kas liko „sutvarkius“ atsiminimus; matyt, kitos priežastys lėmė).
Išbraukti epizodai, kaip Vienuolis ją merginęs, net tekėt už jo siūlęs, paminėjimas, kad LTSR AT deputatas Anykščiuos užsukdavęs ne tik į vykdomąjį ar partijos komitetą, bet ir saugumo būstinėn, kad jam labai nepatikęs patarėjas tvarkant Puodžiūnkiemį Gurvičius ir kt., – viskas suprantama, tai tuolaik neminėtini dalykai.
Bet išbraukta ir kitkas (kadangi išbraukta buvo žaliu rašalu, tai išbrauktasis tekstas citatose tamsiai žalias). – Išcenzūruoti Anykščių senamiesčio prisiminimai. Iš skirsnelio „Pirma pažintis“:
Perėję turgaus aikštę (dabar miesto sodas), pasukome Liudiškių gatvelės link. Čia prasidėjo sinagogų rajonas – vienoje vietoje stūksojo, gerai neprisimenu, 6 ar 8 sinagogos. Jų languose irgi žaidė mėnulis.Iš skirsnelio „Per Velykų <vienas> atostogas“:
Vos perėjau per lieptą, susitikau Vienuolį.Galvoju, ar buvo kaip nors kokiu nors būdu suformuluotas šitas reikalavimas braukt žydus ir jų sinagogas iš prisimenamų prieškario Lietuvos vaizdų; iki kada jis galiojo? Nežinau.
– Maniau, kad jau nebeateisite, ėjau pasitikti, – pasakė.
Buvo penktadienio vakaras, tai sinagogų rajone didelis šventiškas judėjimas. Vieni žydai ėjo į sinagogą, kiti namo ir visi po pažastimi su išsipūtusiais, maldos reikmenų prikimštais portfeliais. Ėjo ir senos žydės didelėmis skaromis apsigaubusios su storomis maldaknygėmis rankose.
Čia buvo šviesu kaip dieną: visų sinagogų langai tvieskė šviesomis, viduje degė šimtai žvakių. Pro langus girdėjosi besimeldžiančių žydų balsų gaudesys. Iš vienos sinagogos sklido aukštas virpantis kantoriaus balsas.