Kas labiausiai verčiami į kitas kalbas dabar? – Gavelis ir Parulskis.
Du bjaurūs diedai cinikai.
Gavelio Vilniaus pokerisį makedonų išverstas iš angliško. [Bet čia išimtis: šiaip jau autorius turėtų būt gyvas.]
Ir Parulskis verčiamas. [Taip, taškas, ne dvitaškis.]
Du bjaurūs diedai cinikai.
Gavelio Vilniaus pokerisį makedonų išverstas iš angliško. [Bet čia išimtis: šiaip jau autorius turėtų būt gyvas.]
Ir Parulskis verčiamas. [Taip, taškas, ne dvitaškis.]
Papasakosiu istoriją, kuri man pačiam dar nenusibodo, nors ir esu ją pasakojęs.Taip, ji teisi: mes [...] neišmokome mylėti. Moterų. Bet mes mylime savo vaikus. Jei turime.
Jeigu neklystu, 2008 metais susipažinau su keistu italu iš Sicilijos, kuris gyveno Berlyne, o į Vokietiją atvyko iš Amerikos. Toks tipiškas šiuolaikinis menininkas. Nežinau, ar jis buvo geras režisierius, tas Michele, bet jis atvyko į Vilnių pasimatyti su manimi kaip tik dėl mano knygos, dėl „Trijų sekundžių dangaus“. Jo istorija tokia: jis buvęs su drauge Barselonoje, kur jiedu nutarė išsiskirti. Draugė nusiminusi išėjo pasivaikščioti po miestą, paskui grįžo į viešbučio kambarį ir Michelei, kuris sėdėjo ant sofos, metė knygą sakydama: tu turi ją perskaityti, čia apie tave. Jis paėmė knygą ir ant viršelio perskaitė citatą iš knygos: „Mes išmokome žudyti, bet neišmokome mylėti“. Tai buvo „Trijų sekundžių“ leidimas italų kalba. (cit. iš čia)