Kas iš lietuvių [cezūra] literatūros kritikų atviriausiai ir įžvalgiausiai yra svarstęs šia tema?
Algimantas Bučys (*1939 Kaune).
Ne jo atsakymą į Metų anketą turiu galvoj, kur bene išsamiausiai ir ramiausiai (lietuviškai) pasvarstyta apie shades of grey:
2004-ais išėjo Sigito Parulskio romanas [?] Doriforė.
Literatūra ir menas kitų metų pačioj pradžioj per du numeriu paleido Bučio tekstą „Lietuviškojo avangardo provincija“; aišku, ne tik apie minimąją knygą – ir apskritai. Štai ta ištrauka:
P.S. 2004-ais buvo paskelbtas internetinės literatūros konkursas „Meilė ir kiti žaidimai“. II paskatinamąją premiją laimėjo Indrė Valantinaitė:
Algimantas Bučys (*1939 Kaune).
Ne jo atsakymą į Metų anketą turiu galvoj, kur bene išsamiausiai ir ramiausiai (lietuviškai) pasvarstyta apie shades of grey:
Oscaras Wilde’as, pagarsėjęs romanu „Dorijano Grėjaus portretas“ (The Picture of Dorian Gray, 1890), buvo nuteistas ne už romaną, bet už „amoralų elgesį“, nors būtent jis bene pirmasis užkodavo „Gray“ reikšmę, kurią tebenaudoja E L James [gray atspalvių trilogijos autorė] ir daugelis kitų erotinės literatūros kūrėjų. (Metai, 2014, nr. 7)Kitą tekstą turiu galvoj.
2004-ais išėjo Sigito Parulskio romanas [?] Doriforė.
Literatūra ir menas kitų metų pačioj pradžioj per du numeriu paleido Bučio tekstą „Lietuviškojo avangardo provincija“; aišku, ne tik apie minimąją knygą – ir apskritai. Štai ta ištrauka:
[... kad skaitytojui būtų aiškiau, kokios mintys ir asociacijos užgriuvo mane perskaičius „Doriforėje“ minėtą „Paskutinės vakarienės“ provincinę rekonstrukciją.] Pirmiausia kažkodėl su siaubu vėl prisiminiau vieną lietuvių intelektualų suėjimą po didžiai abstrakčios diskusijos prie ežero, kai nutarę atsigaivinti dalyviai nusiavė batu ir nusimovė kojines... Turbūt gavau šoką, jei iki šiol prisimenu, nors nesakau, kad visų be išimties kojos atrodė niekad rimčiau nenukentėjusios nuo muilo, žirklių, aš jau nekalbu apie pedikiūrą... Bet labiausiai mane pribloškė, kad tos nenukentėjusios kojos priklausė ne tik šiapus Atlanto kentusiems sovietų okupaciją bei prancūziškų kvepalų deficitą lietuvių šviesuoliams, bet ir anapus Atlanto laisvame pasaulyje, nors ir emigracijoje, gyvenusiems mūsų kultūros ir mokslo vyrams...[Manau, paaiškinamieji samprotavimai, ką reiškia, kai vyro kojos nykštį moteris ne tik bučiuoja, čia nereikalingi?]
Košmariška teksto asociacija, tačiau to negana. Vos tik spėjau jos atsikratyti, prisiminiau pokalbį su vienu žymiausių mūsų literatūros klasikų ir jo žmona, kai jaukioje svetainėje prie taurelių mėginom klibinti kadaise ir Algirdo Juliaus Greimo gvildentą temą – „lytingumą“ lietuvių literatūroje, atseit kodėl joje nerandame „grieko vertų“ moterų. Jo žodžius cituojant, nerandame tokių fizinės ir platoniškos meilės sublimacijų, kuriomis lietuvių prozoje ir poezijoje atsiskleistų „moters kūno linijų gracingumas, moteriško intymumo šilima ir kvapnumas, gyvenimo ir mirties ribos egzistencinis išjautimas – tai vis dalykai, kurie gražina, turtina, pažymi žmogaus gyvenimą.“ Taigi besišnekant mums ta kilnia tema ponia D. gana netikėtai pareiškė, esą lietuvių literatūroj nėra ir gal dar ilgai nebus ne tik gerų meilės scenų, bet ir tikros erotikos paprasčiausiai dėl to, kad lietuvių vyrai ne tik mūsų literatūroje lenda į lovą nenusiplovė mėšlinų kojų...
Velniai nematė tų kojų!
Bet kai pagalvoji, ponia D. pataikė beveik į dešimtuką, nors neatrodė, kad ji ypač radikali feministė. (Literatūra ir menas, 2005-01-28, p. 5) – [Į dešimtuką!]
P.S. 2004-ais buvo paskelbtas internetinės literatūros konkursas „Meilė ir kiti žaidimai“. II paskatinamąją premiją laimėjo Indrė Valantinaitė:
MasTurBacija
Toks mano vardas.Nė vienas vyras atvirumu nėr I.V. apšovęs; nežinau tekstų, liudijančių, kad būt apšovęs.
Baigiu darbą penktą.
Esu vienišiausia moteris pasauly.
Šeštas aukštas. Grįžtu į namus.
Šalta. Nemezgu. Kačių neturiu.
Nieko nesugebu veikti,
Visuomet susijaudinus.
Pasikeliu sijoną, guluos atbula.
Ant lovos, virtuvėj ar vonioje.
Atsilošus, į lubas užsimerkiu.
Šaltais pirštais
Palei langą. Kvepiu.
Niekas nepastebi, bet aš tikrai esu:
greičiausia moteris
tyliausia moteris
religingiausia moteris
ištikimiausia moteris
geriausia moteris
pasauly
Toks mano vardas.
Aš esu. (Literatūra ir menas, 2004-12-24, p. 20)