Kaupdamas visokiausius dalykus, kurie galbūt pravers rengiant Algimanto Mackaus rinktinės Ir mirtis nebus nugalėta (išėjo 1994-ais) komentarus, pasirodo, išsirašiau ir tokią citatą (lapas išslydo iš pluošto, reiktų sugrąžint į vietą, tik vargu ar berasiu tą buv. vietą):
P.S. Jei sulauksiu pensinio amžiaus, tikrai prie šio sumanymo – dienos istorijos – grįšiu. (Šiuo konkrečiu atveju, yra faktų, kurie mintį leidžia paplėtot; ir jūs galit vaizduotėj paplėtot: Mackus sugrįžta į sov. Lietuvą.)
N. Chruščiovas per JAV televizijąMackus svarstė galimybė grįžt į Lietuvą (kad ir kokia utopinė jinai būtų) būtent vad. atlydžio laiku, ir motina tatai yra paliudijusi, ir tai, kad jis buvo Romualdo Juknevičiaus žentas šį tą reiškė. Negrįžo (ir gerai padarė).
1960 m. spalio 9 d. 21 valandą Niujorko laiku per Amerikos televiziją pradėjo kalbėti N. Chruščiovas.
– Taip, mes už visišką kiekvienos tautos laisvę. Mūsų šalyje, pavyzdžiui, kiekviena iš penkiolikos nepriklausomų sąjunginių respublikų, jei ji panorės, gali išeiti iš Tarybų Sąjungos, turi teisę tai padaryti. ( Tiesa, 1960-10-12, p. 2)
P.S. Jei sulauksiu pensinio amžiaus, tikrai prie šio sumanymo – dienos istorijos – grįšiu. (Šiuo konkrečiu atveju, yra faktų, kurie mintį leidžia paplėtot; ir jūs galit vaizduotėj paplėtot: Mackus sugrįžta į sov. Lietuvą.)