Lygiai prieš metus buvo palaidotas Marcelijaus M. kūnas.
Nuo vakar vakaro galvoj vis girdžiu kažkodėl poeto balsu tariamą klausimą ir atsakymą – pomirtinės knygos Nenoriu nieko neveikti p. 23 esančio eilėraščio „Ką pagalvojo senas žmogus“ paskutinį posmą:
Nuo vakar vakaro galvoj vis girdžiu kažkodėl poeto balsu tariamą klausimą ir atsakymą – pomirtinės knygos Nenoriu nieko neveikti p. 23 esančio eilėraščio „Ką pagalvojo senas žmogus“ paskutinį posmą:
Iš senų kalendorių,22-am puslapy – teksto, atspausdinto mašinėle, atvaizdas; taigi spėtina, kad eilėraštis parašytas ne paskutiniais gyvenimo metais. M.M. buvo jau pasirinkęs kitą eilėraščio kelią: rankraštis → kompiuter. txt.
laikraščių,
iš vadovėlių,
[...]
daro ugnį.
Iš sudaužytų stiklų,
fortepijonų,
šeimyninių fotografijų,
[...]
daro šiukšlynus.
O iš žmonių?
Iš žmonių
daro kapines.