Šios dienos Literatūroj ir mene yra du puslapiai Sergejaus Dovlatovo (vertė Jūratė Visockaitė). Smagu skaityt, bet vienoj vietoj ėmiau ir pasijutau neišmanėlis, ir net visagalis Googlas nieko nepadėjo:
Per [religijos seminarų] pertrauką tarp dalyvių ėmė cirkuliuoti dokumentai. Judaistai rinko parašus Anatolijaus Ščaranskio gynybai. Stačiatikiai siekė Glebo Jakunino išlaisvinimo. Islamo sūnūs rūpinosi Mustafa Džemiliovu. Katalikai mėgino išgelbėti Juozą Boleslauską.Nors ir apgraibom, bet žinau, kas yra Natanas Ščaranskis, kas yra Jakuninas, kas yra Krymo totorius Džemiliovas (pastaruoju laiku labai dažnai minima jo pavardė), o va kas yra ar buvo Juozas Boleslauskas – nė menkiausios nuovokos; iš konteksto sprendžiant, sovietmečio disidentas, bet tik tiek. – Gal kas žinot? O gal (gal net: greičiausiai) čia kokia klaida įsivėlusi?
Dėl parašų kilo netikėtų sunkumų. Judaistai atsisakė ginti stačiatikį Jakuniną. Stačiatikiai nepanoro siekti žydo Ščaranskio išlaisvinimo. Musulmonai pareiškė, kad jiems užtenka nuosavų problemų. O katalikai iš viso ėmė kalbėti lietuviškai. (LM, 2014-03-28, p. 35)