– Jei va imtų ir susiklostytų tokia situacija: tau reikia ką nors prasminga pasakyt apie dr. Joną Basanavičių publikai, kuri minta tik teleromanais, kaip suktumeis?
– Pradėčiau: Jojo žmona Eleonora Gabrielė mirė 1889-ų vasario pabaigoj; džiova; Jis buvo šalia Jos iki paskutinio atodūsio, iš anksto – juk daktaras – suvokdamas, kad jokios vilties pasveikt nėra. Tada pacituočiau, ką Basanavičius užsifiksavo 1921 metų užrašų knygelėj sausio 9-ą: „Tiek metų praėjus nuo mirties, šiąnakt sapne pasirodė tarytum gyva Ellė: rodėsi, gulėjo lovoje ir aš iš ryto su arbata siūliau jai valgyti pyragaitį.“ – Ar išsisukčiau?
[Mintantieji teleromanais šio tinklaraščio neskaito; šiuo atveju – deja.]
– Pradėčiau: Jojo žmona Eleonora Gabrielė mirė 1889-ų vasario pabaigoj; džiova; Jis buvo šalia Jos iki paskutinio atodūsio, iš anksto – juk daktaras – suvokdamas, kad jokios vilties pasveikt nėra. Tada pacituočiau, ką Basanavičius užsifiksavo 1921 metų užrašų knygelėj sausio 9-ą: „Tiek metų praėjus nuo mirties, šiąnakt sapne pasirodė tarytum gyva Ellė: rodėsi, gulėjo lovoje ir aš iš ryto su arbata siūliau jai valgyti pyragaitį.“ – Ar išsisukčiau?
[Mintantieji teleromanais šio tinklaraščio neskaito; šiuo atveju – deja.]