(514) Užparaštė, lxiv: apie Kantą ir šuns bei katės akis

Ričardas Norvila, filosofijos mokslų dr., psichoterapeutas ir kompozitorius; buv. State of Sabotage pilietis, gimęs Šiauliuos, gyvenąs Maskvoj, bene vieninteliame interviu gimtąja kalba:

Norėčiau papildyti Kantą, sakiusį, kad jam transcendentinio dvasingumo požymis yra moralinis imperatyvas arba virš galvos esantis begalinis žvaigždėtas dangus. Pridurčiau, kad man tai – dar ir benamio šuns akys, kurias pamatęs, negali nepasidalinti tuo, ką turi. (ŠU leistas Mokslo, kultūros, meno ir technologijų park@s, nr. 47, 2006-12, p. 1; R.N. kalbino redaktorė Sigita Inčiūrienė)

Pradžioj nustembi, paskui pagalvoji: visai suvokiama, kodėl prieduro prie Kanto autoriaus namuose reziduoja net dvi katės:

Katės man yra angelai. Žiūrėdamas į katės akis, matai kitą pasaulį, begalybę. (ibidem, p. 4)

Neturiu nei šuns, nei katės. Jei reiktų rinktis, gal išties geriau begalybė negu gyvas priekaištas akyse.