Sekmadienį popiet laistydamas šiltnamy tebegyvuojančius pomidorus beigi paprikas, – nors jau du trečdaliai nuskinti, dauguma prinokę, kiti ėmę nokt; gal jau gana laistyt? – tenusibaigie sava baigtim? – kluptelėjau leksikografijos užkliuvęs:– Nuo kada tuos daiktus, kuriais nešioju šiltnamin vandenį, talpa: 10+ litrų, ėmiau vadint kibirais? – Kvailas klausimas, – reaguosit. – Negi viedrais? – Tikrai, viedrais, mažesnius viedriukais ar viedreliais vadinau tol, kol netapau bendrinės kalbos vartotoju; ir dabar grįžęs į Biržus aplankyt tėvų nešioju viedrus.
Tom dviem leksemom puikiai yra sužaidęs Bronius Krivickas satyroj „Didžiojo Stalino pergalė“, sukurtoj apie 1950-us:
Buvo kartą du žmogėdros,Štai ir visas viedrų beigi kibirų skirtumas.
Laikė broliais juos tikrais,
Vienas gėrė kraują viedrais,
Antras gėrė kibirais.
Susipjovė susipykę,
Jaunis krito nuo žaizdų,
Bet vyresnis, vienas likęs,
Išgeria dabar už du.