Ir kad apsiraminčiau! Kurgi... Sodinukai vis dėlto greičiausiai pirkti Lietuvoj. Ir puoliau ieškot. Realiausi pretendentai – klevas paprastasis „Crimson Sentry“ arba klevas paprastasis „Royal Red“ (tikėtiniausia). Ir galvoju: kurių galų ne įprastinis klevas, o kažkoks „patobulintas“ – royal red? [Ir iškart išdygo abejonė: gal iš principo klystu – nė karto nebuvau išlipęs Sietyno stotelėj ir neapžiūrėjau tų sodinukų iš arti – gal tai išvis ne klevai? Abejonės mano galvoj greit dygsta, ergo, tinkama dirva.] — Ką gi, spėtina, natūrnacionalistas ir natūrtradicionalistas esu: man gražu tik tai, kas įprastai auga Lietuvoj. :)
Bet šį pavasarį Vilniuj (beveik neabejoju) tikrai daugiau buvo išpjauta medžių negu pasodinta. Apie tai naujausiam, penktam Kultūros barų numery yra Dainiaus Labeckio straipsnis „Vilniaus parkų šiandiena pagal medkirčių scenarijų“. Beskaitydamas radau ir tokius du sakinius:
Įdomiausia, kad Vilniaus parkų viršininkai tiksliai nežino introdukuotų medžių rūšių (bent jau tų, kuriuos iškirto), jų vertę nustato iš akies, labai paprastai: medis turi būti vietinis, tiesus, sveikas ir, pageidautina, jaunas. Kiti esą menkaverčiai. (p. 23)Apibendrinimas žiaurokas:
[...] mūsų žaliąjį paveldą jau kuris laikas tvarko žmonės, neturintys supratimo apie želdinių vertę, neišmanantys jų istorijos, neskiriantys stilių, nejaučiantys meilės gamtai ir savo darbui. (p. 24)Grįžtant prie tų klevelių netoli Tarptautinės teisės ir verslo aukštosios mokyklos (t.y. kolegijos), ima pirštis mintis: gal tiesiog pirkusiajam tuos sodinukus pasirodė, kad žali klevų lapai vasarą negražu ir parinko „iškart“ spalvotus; na kam laukt rudens?
Asociatyvi digresija. Kokio lietuvių poeto knygą būtų norima padovanot radijo viktrinos dalyviui, teisingai atsakiusiam į klausimą:
– Kieno antkapiniam paminkle iškaltos šios dvi jo eilėraščio eilutės:— ? — Pamėginkit atsakyt prieš googlindami. :)Ir spindėjimą žalio lapo
Tu pasiėmei su savim.